Šilkmedis

Šilkmedžiai atsparūs šalčiui. Medeliai ilgaamžiai, galima auginti iki 30 metų, savidulkiai. Mėgsta saulėtas vietas. Šilkmedžių vaisiai noksta nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos, kartais – iki rugpjūčio pradžios. Šilkmedžio uogos valo kraują, gerina kraujo gamybą, gydo anemiją, turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jie valgomi, saldūs. Tinka valgyti vienus, džiovinti, gaminti uogienes, džemus ar dėti į konditerinius gaminius.

Juodasis šilkmedis – vaisiai panašūs į avietes, tik gerokai stambesni. Būna įvairių spalvų: raudoni, tamsiai violetiniai ar juodi. Jie nevienodo dydžio, saldūs, kartais truputi rūgštoki. Noksta ne vienu metu, tad šviežiomis uogomis galima džiaugtis apie mėnesį.

Baltasis šilkmedis – tai vienas seniausiai sukultūrintų augalų. Šių medžių lapais maitinasi šilkaverpių lervos, kurios, virsdamos kokonu, apsivynioja tvirtu šilko siūlu. Maždaug prieš tris tūkstantmečius senovės Kinijoje iš kokonų buvo vyniojami šilko siūlai, o šilkmedžiai auginti kaip šilkaverpių maistas. Žiedai neišvaizdūs, tačiau vaisių lengva pastebėti. Jie panašūs į avietes, tik gerokai didesni, baltos spalvos arba juodi. Kasmet dera labai gausiai ir nuo vieno medžio galima priskinti 10 – 15 kg derliaus. Pirmieji subrendę vaisiai pasirodo dar birželio pabaigoje ir dera dar pusantro mėnesio.

Mūsų klimatui labiausiai tinkamas auginti baltasis šilkmedis, kuris būna tiek baltomis, tiek juodomis uogomis.