Obelis yra populiariausias vaismedis Lietuvos ir ne tik Lietuvos soduose 🙂 Obuolys yra mėgstamas visų: ir didelių ir mažų, tad būtų labai smagu gardžiuotis savo išaugintais, natūraliais obuoliukais, juolab, kad nereikia net ir sakyti, kad savo obuolių skonis būna visai kitoks nei pirktinių. Tad kaip pasisodinti ir išauginti obuolių?
Pirmiausia reiktų apsispręsti, kiek vietos turite ir kokios formos medžio norite. Jeigu turite mažai vietos, galite auginti kolonines arba nykštukines obelaites. Pastarosios tinka auginti netgi dideliuose vazonuose balkone arba terasoje, jeigu visai neturite vietos. O jau jeigu turite tinkamą sklypą, tuomet dažniausiai šeima sodina kelias obelis, derančias nuo pat vasaros iki spalio. Taigi, pagal ankstyvumą obelys yra skirstomos į: vasarines, rudenines ir žiemines.
Vasarinės obelaitės dera nuo liepos iki rugsėjo pradžios, rudeninės nuo rugpjūčio vidurio iki spalio, žieminės – nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio. Vasarinės veislės dažniausiai būna saldžios arba saldžiarūgštės, obuoliukai mažesni, vartojami skinti arba perdirbami, dažniausiai vasarinės obelaitės yra sandėliuojamos mažiau nei mėnuo, nes ilgiau tiesiog neišsilaiko, tad šeimai dažniausiai pilnai užtenka vienos ar dviejų sodinukų vasarinių obelaičių. Tuomet rudeniniai obuoliai jau gali būti sandėliuojami ilgiau – du ir daugiau mėnesių, tačiau irgi neišsilaiko per visą žiemą, tad daugiausiai galėtų būti sodinama žieminių obelaičių, kurias surinkus galima jomis mėgautis iki pat kitos vasaros. Tad šeimos norėdamos užveisti minimalų sodą, renkasi 1 vasarinę obelaitę, 1-2rudenines ir 2-3 žiemines, turėdami daugiau vietos galima proporcingai didinti tą sodinukų kiekį.
O jau veislių pasirinkimas yra milžiniškas, ir čia jau reiktų pasinagrinėti įdėmiau. Tad keli patarimai, renkantis obelų veisles sodinimui:
– perkant obuolius įsidėmėti perkamų obuolių veisles ir jas pasižymėti, kurios labiausiai patiko
– paklausti savęs ir namiškių, kas labiau patinka, ar saldesni ar rūgštesni obuoliai
– stengtis sodinti skirtingų veislių sodinukus, tokiu būdu plečiant maisto įvairovę (pvz. rinktis dvi žieminių obelų veisles, iš kurių viena veislė būtų žaliais/geltonais obuoliais, o kita skaisčiai raudona arba bordinė ir t.t.)
– pagalvoti apie galima būsimą derlių ir ką su juos darytumėt, ar suvalgytumėt patys, ar padalintumėt kitiems šeimų ūkiams, perdirbtumėt, darytumėt sultis ar sandėliuotumėt? Tad priklausomai nuo to, kokiu tikslu jums reikia obelų sodo, atitinkamai tiems tikslams ir rinktis veisles
– apsibrėžti, kiek prižiūrėtumėt sodą, ar reikia atsparesnių veislių, bet ne tokių skanių, ar vis tik norėtumėt labai skanios veislės, bet lepios?
Taigi, išsirinkus patinkančias veisles, reiktų pasiruošti duobes, geriau iš anksto, leidžiant joms „pakvėpuoti”, prisigerti oro, lietaus vandens ir t.t. Dažniausia sėklavaisius patariama sodinti vėlai rudenį arba anksti pavasarį, plikomis šaknimis. Gegužę per vasarą ir rugsėjį bei dalį spalio patariama sodinti sodinukus užaugintus vazonuose. Nederlingose dirvose patariama tik iš anksto ruošti duobes, priberti derlingos žemės, tuo tarpu derlingose dirvose užtenka iškasti didesnę duobę nei augalų šaknys ir užpilti žemėmis. Taip pat labai svarbu paremti sodinukus kuolais, nuo vėjo, ir dėl gražaus medžio formos formavimosi.
Laistymas. Labai svarbu yra laistymas tiek pasodinus, tiek pirmus kelis metus, kol sodinukas gerai įsitvirtins žemėje. Patariama ypač atkreipti dėmesį į laistymą sausose vietovėse, vasaros mėnesiais per sausrą. Laistyti geriausia ne šaltu vandeniu, o lauko temperatūros vandeniu vėlai vakare, kai nėra saulės arba anksti ryte, kai saulė dar nepakilus.
Tręšimas. Šiuo metu yra be galo daug trąšų, skirtų tiek mažiems sodinukams, tiek jau paaugusiems medžiams, tad reiktų rinktis trąšas ir tręšti atitinkamai pagal gamintojo nurodytas rekomendacijas ir kiekius.
Genėjimas. Labai svarbu ir genėjimas, yra labai daug teorijų, kaip būtų galima genėti obelaites, tačiau vis tik pagrindinės gairės būtų tokios, kad reiktų stengtis laikyti vieną viršūnę, iškirsti sausas ir pažeistas šakas, palaikyti medžio formą tokią, kad visoms šakoms užtektų saulės šviesos, lietaus ir būtų pralaidumas.
Taip pat būtų labai naudinga šalia obelaičių turėti pasodinus augalų pritraukiančių bites ir kitus vabzdžius maksimaliam apdulkinimui bei kenkėjų profilaktikai. Pavyzdžiui, pupinių šeimos augalų. Taip pat gerai yra šalia auginti azotofiksatorių, tokių kaip šaltalankiai arba žilakrūmiai.
