Trešnės ir vyšnios yra bene populiariausiai auginami Lietuvoje kaulavaisiai. Tiek trešnės, tiek vyšnios yra daugumoje kryžmadulkiai augalai. Jiems reikia poringo medžio žiedadulkių, kad būtų kuo didesnis apsikeitimas žiedadulkėmis ir gausus derlius. Trešnių ir vyšnių sirpimo laikas priklauso nuo veislės. Dažniausiai skirstomos veislės yra į ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvas. Ankstyvosios trešnės prinoksta birželio vidury-pabaigoje, vidutinio ankstyvumo sunokina uogas liepos mėnesį, o jau vėlyvosios rugpjūtį ir rugsėjį (taip taip, yra ir tokių trešnių, kurios nudžiugins jus ir rugsėjo mėnesį! 🙂
Trešnės yra sodinamos ankstyvą pavasarį, kada dar medžiai tik bepradedą vegetaciją, t.y. medžių pumpurai jūsų vietovėje, kur ketinate sodinti trešnių ar vyšnių vaismedį yra vos vos pribrinkę. Paprastos lajos trešnėms priklausomai nuo poskiepio reiktų skirti ne mažiau 3 metrų atstumą nuo kitų medžių ir krūmų ir nuosekliai genėti idant trešnė neužaugtų labai milžiniška ir būtų palaikoma taisyklinga forma, saulės ir lietaus vandens gavimas, pakankamas vėdinimas ir taip pultų ligos ir kenkėjai.
Taip pat labai svarbu pasirūpinti ir dirva, kadangi visų vaismedžių ir vaiskrūmių saldumas, sunokimas, uogų dydis ir skoninės savybės labai priklauso nuo aplinkos, kokioje auga turimas vaismedis ar vaiskrūmis. Trešnėms ir vyšnioms dirva turi būti derlinga, o gruntinis vanduo pakankamai giliai (2-2,5m gylyje), t.y. vieta turėtų būti neužmirkstanti, bet ir ne visai sausa. Labiau tinka laidus vidutinio sunkumo priesmėlis ar lengvas priemolis, kurio PH yra ne mažesnis nei 5,5, taigi dirva turėtų būti pakankamai šarminga, nerūgšti.
Taigi, pagrindiniai dalykai, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį sodinant trešnes:
– parinkti tinkamą vietą – saulėtą užuovėją
– dirva turėtų būti šarminga, pralaidi, nerūgšti
– sodinti po kelis sodinukus (du ir daugiau), kad vyktų sklandus apvaisinimas
